Pradėkime nuo paskutiniojo – atsparumo lupimui. Jis susijęs su klijų sukibimu su paviršiumi. Kai kurie iš pirmųjų slėgiui jautrių klijų naudojimo būdų (tvarsčiai, etiketės, maskavimo juostos dažymo darbams) būdavo vertinami atsižvelgiant į tai, ar klijus lengva nulupti. Iš esmės tai buvo pirmieji atsparumo lupimui bandymai, kurie vėliau tapo pramonės standartu. Per šiuos bandymus ir nustatoma, ar lengva slėgiui jautrią lipniąją juostą nulupti nuo konkretaus paviršiaus.
Kas tas atsparumas lupimui?
Su juostomis susiję tyrimai, Bandymo metodai ir tyrimai
Kalbant apie slėgiui jautrias lipniąsias juostas, neužtenka paminėti adheziją, koheziją ir lipnumą. Norint išsirinkti tinkamą juostą, reikia žinoti daugiau. Jei tiksliau, reikia pasidomėti trimis atsparumo tipais: atsparumu tempimui, šlyčiai ir lupimui.
Juostoms, naudojamoms nuolatinio klijavimo paskirčiai sudėtingomis sąlygomis, būtinas ypač didelis atsparumas lupimui.
Kodėl atsparumas lupimui toks svarbus?
Norint gerai suprasti sukibimo jėgą, reikia turėti omenyje tris pagrindinius veiksnius: atsparumą tempimui, šlyčiai ir lupimui. Atsparumas lupimui – tai jėga, reikalinga norint nulupti lipniąją juostą nuo konkretaus paviršiaus: elastingo, lygaus ar šiurkštaus. Ši nulupimo jėga matuojama per visą užklijuotos juostos plotį. Svarbu suprasti atsparumo lupimui aspektą, nes šis parametras gali padėti išsirinkti konkrečiai paskirčiai tinkamiausią juostą.
Į atsparumą lupimui reikia atsižvelgti ir tada, kai juosta bus naudojama laikinai, ir ilgą laiką. Juostą naudojant laikinai, optimalus atsparumas lupimui būtų toks, kai išlaikoma pusiausvyra: juosta gerai prilimpa, bet ją nesunku ir nulupti. Puikūs tinkamo atsparumo lupimui pavyzdžiai – dauguma maskavimo juostų. Jos nesunkiai nusilupa ir ant paviršiaus nepalieka jokių pėdsakų. Svarbu nepamiršti, kad juostų, skirtų naudoti laikinai, atsparumas lupimui laikui bėgant didėja. Norint nustatyti, ar tam tikra juosta tinkama konkrečiai paskirčiai, gali prireikti laboratorinio bandymo.
Juostų, skirtų naudoti ilgą laiką, atsparumas lupimui turėtų būti kuo didesnis. Daugeliu atvejų šioje srityje naudojamos dvipusės juostos. Norint išsiaiškinti, kokios šių juostų naudojimo sąlygos neigiamai paveiktų sukibimą, derėtų atlikti atsparumo lupimui bandymus ir nustatyti šiuos parametrus:
- sukibimo su sudėtinėmis dalimis stiprumas, pavyzdžiui, sukibimas su metalo, plastiko, audinio arba lygiais ar grublėtais paviršiais;
- darbinė temperatūra ir aplinkos sąlygos; pavyzdžiui, bandymas 80 °C temperatūroje, bandymas kambario temperatūroje, 168 valandas palaikius drėgmėje;
- atsparumo didėjimas, pavyzdžiui, bandymas po vienos minutės, bandymas po 72 valandų, bandymas po 14 dienų.
Visais atvejais atsparumas lupimui yra viena iš trijų atskyrimo jėgų, padedanti nustatyti, ar juosta tiks konkrečiai paskirčiai. Ar juosta būtų naudojama laikinai, ar ilgą laiką, optimalų atsparumą lupimui įmanoma pasiekti tik jei paviršius yra švarus, ant jo nėra dulkių ar riebalų ir taikomas tinkamas slėgis arba delsos trukmė.
Atsparumo lupimui bandymo metodų pavyzdžiai
1 / 4
Jėgos, reikalingos norint nulupti juostą 90° kampu, matavimas
2 / 4
Jėgos, reikalingos norint nulupti juostą priešinga kryptimi (180° kampu), matavimas
3 / 4
Atsparumo išsisluoksniavimui bandymas
4 / 4
Jėgos, reikalingos norint nulupti juostą statine jėga, veikiančia 90° kampu, matavimas
Atsparumo šlyčiai bandymas tesa tyrimų ir plėtros padalinio laboratorijoje
Kas yra atsparumas šlyčiai?
Klijų atsparumas šlyčiai – tai gebėjimas nepasislinkti ir nenuslysti. To reikia, kai juostą veikia jėga, lygiagreti su jos sukibimo paviršiumi. Ši savybė matuojama priklijavus vieno colio ilgio juostos gabaliuką prie nerūdijančiojo plieno plokštės ir ant juostos galo pakabinus svorį. Atsparumas šlyčiai nurodo, kiek laiko praeina, kol juosta nuslysta nuo plieno plokštės. Didelis atsparumas šlyčiai labai svarbus tokiose srityse kaip ritinių jungimas, nes juosta turi sujungti du paviršius, kai ją veikia priešingų krypčių jėga.
Atsparumo šlyčiai bandymo metodų pavyzdys
1 / 7
Dinaminės šlyties bandymas
2 / 7
Atsparumo nedidelei šlyčiai bandymas. 2 etapas
3 / 7
Atsparumo nedidelei šlyčiai bandymas. 3 etapas
4 / 7
Atsparumo nedidelei šlyčiai bandymas. 4 etapas
5 / 7
Statinės šlyties bandymas
6 / 7
Atsparumo statinei šlyčiai bandymas
7 / 7
Atsparumo šlyčiai bandymas tesa tyrimų ir plėtros padalinio laboratorijoje
Pailgėjimo prieš nutrūkstant bandymas. Vyniojimo juostos, naudojamos dideliems kroviniams laikyti transportuojant, turi būti ypač atsparios tempimui.
Kas yra atsparumas tempimui ir pailgėjimas?
Atsparumas tempimui ir pailgėjimas susiję su pagrindo medžiagos ypatybėmis. Šie parametrai svarbesni vienpusėms juostoms, kurių pagrindas tam tikromis aplinkybėmis turi atlaikyti tempimą. Ypač tai aktualu juostoms, kuriomis užklijuojamos dėžės arba kas nors pritvirtinama, pavyzdžiui, transportuojamos prekės ar jų dalys. Dvipusėms juostoms atsparumas tempimui nesvarbus, nes paprastai jų klijai būna netampūs. Atsparumas tempimui – tai jėga (arba apkrova), reikalinga norint juostą nutraukti. Ši savybė matuojama vieno colio pločio juostos gabaliuką, suėmus už abiejų galų, traukiant priešinga kryptimi tol, kol nutrūks. Atsparumas tempimui nurodomas svarais vienam juostos coliui. Toks pat metodas naudojamas ir pailgėjimui matuoti. Tai procentas, kiek juosta gali išsitempti, iki nutrūksta.
